Svetainė

Svetainė

- Na mes jau čia! - nusišypsojo Israfelis Sel.

Sellėi vėl apsisuko galva..
-Wow... -tarė ji ir atsisėdo šalia esančios sofos.

- Ne kokia sofa.. na žinai viskas kainuoja - nusišypsojo Israfelis.

Sel nusišypsojo. Apsižvalgė. Svetainė buvo labai jauki. Nemaža. Buvo daug juodų ir raudonų daigtų.
-Patinka juoda ir raudona? - netikėtai paklausė Sel.

- Mėgstamiausias dėrinys. O tau kokios patinka?

- Nežinau....- lėtai atsakė Sel.- Gal labiausiai juoda, pilka ir tamsiai violetinė...

MMMMMM.... gal kavos, arbatos, kakavos, limonado, vandesn, pieno, kraujo? - nė neužsikirsdamas dėstė pasiūlymus vampyras.

- Oi ačiū neseniai medžiojau, - nusijuokus tarė Sel.

- Medžiojai? - paklausė Israfelis. - turi omeny... žiobarus?

-Nop,- užtikrintai tarė ji. - Aš nuo mažens negalėjau žiūrėti, kad turėsiu valgyti ŽIOBARUS. Tad aš valgau tik gyvunų kraują. Ta prasme esu vegetarė.
Ji nusijuokė.

- Sakai vegėtarė... tai tau įkando, ar tu iš vampyrų šeimos?

- Iš vampytų šeimos. Ammh tiesą sakant mano tečio giminė yra vampyrai. Mano tėtis vampyras, o mama ne. Am... Ji ja būtų tapus jei ne....- ji susiraukė. Sel jautė, kad jos akys pilnos ašarų. - Bet ji pateko į avarija.. ir ..

- Gali nepasakoti, jei skaudu. Aš suprantu. - apkabino ją Israfelis.

- Ačiū,- Sel taip pat jį apkabino.- O va dabar Tu papasakok apie savo šeima. Bet pirmiausia atsakyk, tu mišrūnas ar irgi vegetaras?-nusišluoščius ašaras tarė Sel.

- Na... vegetaras... - nuleido akis Israfelis. - na bet nesvarbu!
- Na apie savo šeimą nelabai daug žinau. 3-jų jau buvau įvaikintas... bet tai sužinojau tik 10. Aš supykęs pabėgau iš namų ir... nusukau į skersgatvi. Labai norėjosi kam nors išsiverkti. Tada pradėjau verkti...ir užmigau. Atsibudau ir pamačiau, kad prieš mane stovi kažkoks vyrukas. Juodaodis. Jo akys buvo raudonos. Jis siaubingu greičiu priartėjo prie manęs ir įsisiurbė į kaklą... tada aš apalpau iš skausmo. Atsibudau kažkieno lovoje. Į mane žvelgė tas pats vyras. Jo akys uvo liųdnos ir visiškai juodos... kaip mano dabar... jis pasakė, kad labai apgailestauja ir norėdamas viską atpirkti suteiks man pastogę... aš labai pykau ant jo ir rėkiau ant jo, kad paliktų mane vieną. Jis kažkodėl labai išsigando pamatęs mane supykusį. Tada jis išėjo. Aš vėl verkiau. Tada pagalvojau, kaip pabėgti ir atkeršyti jam. Priėjau prie šalia buvusio veidrodžio. Mano odos spalva tapo į baltą. Aš turėjau vampyro iltis... ir man raudonai švytėjo akys... dabar suprantu kodėl jis manęs išsigando. Dėl to, kad iš jo paveldėjau galią, ir raudonų akių požymį kai supykstu.
Apgalvojęs viską vis dėl to nusprendžiau pasilikti. Kol atėjo laiškas iš Horseno.

- Išsipasakojom,- tarė Sel ir šiltai šyptelėjo.

- Taip, - atsakė tuo pačiu Israfelis. - Ką norėtum nuveikti?

- Tavo namai Tavo pasiūlimai, -tarė Sel ir nusišypsojo.
Ji šiandien tikrai norėjo ką nors nuveikti. Mat jei šiandien gera nuotaika.

Gal... eime pašokti?

-Hmmm... -"pašokti" mintyse tarė Sel. - Galim.
Ji nusišypsojo ir atsistojo.

- Na, tai einam. - Ir jie nuėjo į dance room. ( ten ir rašom ;) )

Sel su Israfeliu atsirado svetainėj.
- Pfu...- numykė Sel,- gavojau bus blogiau.
Sel atsisėdo ant tos pačios sofos. Apsižvalgė.

- Įpratai. Ką norėtum nuveikti?

-Net nežinau...- Sel susimąstė. - Bet ką...
Ji šyptelėjo.