Prekystalis

Atėjo atidarė duris. Nuėjo prie prekystalio.
-Nua. Noriu šuns. Tokio kuris galėtu užkapot žmogų negyvai tapti nematomų. Aišku gerai manęs klaustytusi nu krč supratot,- paaiškino pardavėjai.

Miku įėjo ir apsidairė:
-Hm.. man reikėtu fenikso ir duokit kartu ir jam skyrto lesalo.-tarė.

Emi uždususi įbėgo į parduotuvę.
-Miku,- sušuko ir priėjo prie jos.

Miku atisuko kas ją šaukė ir pamatė Em ir nustebo:
-Ko reikia?-paklausė

-Miku, tu pyksti ant manęs?,-paklausė ir žiūrėjo į ją.

Miku pagalvojo:
-Ką aš žinau man angeliukai nelabai patinka.-tarė.-Ir mėgstu tokias draugės korios išdikauja ir linksminas.-tarė ir nužiurėjo gyvunus.

Emi pasipiktino.
-Aš tau panaši į angeliuką?

-Na taip,kaip tu elgiesi ir viska kita dar kaip prie mirandos.-tarė ramiai lyg tai pasakė lengviausius žodžius pasaulyje.

-Prie Mir aš visada taip elgiausi,- Emi patylėjo,- Miku gal nori nueiti pas mane ? Labai prašau

"Gal eisiu,gal ne eidama dar galėsiu šunybe iškrėst"-jos mintyse tai sukėse ir be to dar galvojo apie elektra.Ir jose rankose atsirado laiškelis kuriame buvo parašyta "Atsiuskyte man feniksa ir lesalo į Godriko dauba 17 butu labai ačiu.Pinigus palikau skrynutėje juos ten rasitė.Miku Hanrie" Miku padėjo laiška ant prekistalio ir ant jo atsirado skirnutė.Miku įbėrė pinigus.:
-Gerai einam jeigu tiktais turėsi ka pasakiti.-tarė.

-Einam,- Emi išėjo iš parduotuvės.Dar prieš tai pasakė sek paskui mane.

Miku nuėjo iš paskos

Saulius Blackas Ombre rašo:

Atėjo atidarė duris. Nuėjo prie prekystalio.
-Nua. Noriu šuns. Tokio kuris galėtu užkapot žmogų negyvai tapti nematomų. Aišku gerai manęs klaustytusi nu krč supratot,- paaiškino pardavėjai.

Selpakėlė akis.
-Hm...siųlau trigalvi šunį. Turim neseniai atvešta šunį vadinamu Demonu. Jis išsiskiria savo agresija ir skardžiu lojimu. Manau jums tiktų.

Miku Hanrie rašo:

Miku įėjo ir apsidairė:
-Hm.. man reikėtu fenikso ir duokit kartu ir jam skyrto lesalo.-tarė.

-Prašau.-Padavė raudonplunksnį feniksta ir jo ėdalo.

Diana atėjo į parduotuvę ir priėjo prie prekystalio:
- Sveikutė Sel, - nusišypsojo. - Prašau man nuodingą gyvatę kobrą, jai skirtą narvą ir triušių dvėsenų.

- Sveika,-šyptelėjo Sel,-palūkėk.
Ji nuėjo į sandelį(?). Grįždama ant vienos rankos turėjo didelę nuodingą gyvatę, o ant kitos mažytę.
-Kuri patrauklesnė?

Diana pamąstė.
- Mažesnė.

-Gerai... šitai gyvetėi reikėtų terariumo, o ne narvelio...
Sel ant stalo iš už prekystalio padejo vidutinio dydžio terariumą. Ir iš lentynėlės esančios netoliese paėmė triušių dvėselėnų.
-Prašau,-šyptelėjo.

- Ačiū. Kiek bus?

-42 g.

Diana sumokėjo.
- Dar kata ačiū. - pasiėmė prekes - Viso.
Pradėjo eiti link išėjimo.
( tu nuimsi ar aš pati ? ;D*)

- Iki! - Šuktelėjo.

( aš galiu..)

Atėjo.
- Sveika, turi gyvačių, nenuodingų, o tokių at pečių? Būčiau dėkinga,- šyyypt.

Įėjo i krautuve, apsižvalge ir nuėjo prie prekystalio. Prie prekystalio pamate Anna.
- O labas.
Pasisveikino ir lauke kol ateis pardaveja.