Miranda Ombre Mokyklos direktorė
Pranešimų skaičius : 2533 Kraujas : Grynakraujė Horsene nuo : 2007-12-10
Veikėjo aprašymas Koledžas (esamas/buvęs): RedNight Gimimo data: 1988.07.25 Sugebėjimas: Animagė, valdo 4 stichijas (slapta), prisilietimu skaito ir perduoda mintis.
| Temos pavadinimas: 1-2 kursas: Patikros medžiaga Antr. 08 17, 2010 5:23 pm | |
| Patikros medžiaga pirmam ir antram kursams. Tema: Baltų dievai ir deivės Parengė Miranda Ombre
Paskutinį kartą redagavo Miranda Ombre, Antr. 08 17, 2010 5:29 pm. Redaguota 1 kartą | |
|
Miranda Ombre Mokyklos direktorė
Pranešimų skaičius : 2533 Kraujas : Grynakraujė Horsene nuo : 2007-12-10
Veikėjo aprašymas Koledžas (esamas/buvęs): RedNight Gimimo data: 1988.07.25 Sugebėjimas: Animagė, valdo 4 stichijas (slapta), prisilietimu skaito ir perduoda mintis.
| Temos pavadinimas: Re: 1-2 kursas: Patikros medžiaga Antr. 08 17, 2010 5:27 pm | |
| Baltų dievai pagal kilmę skiriami į dvi grupes:
* Senosios Europos dievai ir deivės * Indoeuropiečių dievai ir deivės
Tiek senosios Europos, tiek ir indoeuropiečių panteone buvo ir moteriškų ir vyriškų dievybių, tačiau jų vaidmuo buvo skirtingas. Tai susiję ir su kultūra. Senojoje Europoje vyravo matriarchatas, o indoeuropiečių tautos įnešė patriarchatą.
Senosios Europos deivės buvo motinos, karalienės, teikiančios gyvybę, gerovę, laimę ar nelaimę, sveikatą ar ligą, nulemiančios gyvenimo ilgumą ir mirties laiką. Indoeuropiečių deivės žmonos, mylimosios, dukterys, dėl kurių varžydavosi vyriškieji dievai.
Senosios Europos vyriškieji dievai - antriniai, jie nevaldo, nekuria, nekontroliuoja. Tai gyvulių ir miškų globėjai ar spontaniškos augmenijos jėgos simboliai. Indoeuropiečių dievai vyrai kuria ir valdo pasaulį. Jie susiję su dangaus šviesa, dangaus kūnais, žirgais, galvijais, ginklais, fizine jėga. Buvo vaizduojami ginkluoti, su žirgais. Dangaus stebėjimas ir glaudus santykis su naminiais gyvuliais būdingas gyvulių augintojams, tad ide dievai gyvulių augintojų dievai.
Pagal charakterio bruožus, funkcijas, pasireiškimo sferas deivės ir dievai skirstomi į dvi grupes:
* Dangaus dievybės * Žemės, požemio dievybės
Dangaus dievybės
Gyvybės bei mirties ir vandens sferos deivės ir dievai yra lunarinės dievybės, nes priklauso mėnulio fazių ritmui. Tai deivės, kurios viską žino, jos kuria, gimdo, gausina, bet taip pat ir marina, griauna, atima. Gyvybinės energijos semiasi iš vandens (marių, šaltinių, upelių, balų, lietaus, aprasojusių akmenų).
* Laima visažinanti gimimo ir likimo deivė (gegutė, vanagas). * Laimė-Dalia materialinių gėrybių gausintoja ir mažintoja, Laimos pagalbininkė (antis, gulbė, avis). * Gabija ugnies deivė, namų židinio globėja. * Austėja šeimos gausintoja, ištekančių moterų globėja (bitė). * Bubilas (Baubilas) vyriškosios vaisingumo jėgos simbolis (tranas). * Giltinė mirties deivė, Laimos sesuo (pelėda, višta, plėšrūs paukščiai, baltas šuo, nuodingoji gyvatė). * Laumė duodanti ir griaunanti nakties ir vandens sferos deivė (višta, ožka). * Ragana mirties, nakties, žiemos lunarinė deivė, gyvybės pertekliaus balansuotoja (rupūžė, varlė, ežys, žuvis, šarka, ožka, kumelė). * Medeina, (Žvorūna) greičiausiai ta pati deivė, medžiotoja ir laukinių žvėrių globėja. * Ganiklis (Giraitis, Girykštis, Miškinis) greičiausiai tas pats dievas, miškų ir gyvulių globėjas, piemenų dievas. * Žaltys, gyvatė namų židinio, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybės. * Aitvaras nešanti materialines gerybes būtybė (gaidys, garnys, ugninė gyvatė).
Chtoninės dievybės
Žemės, požemio dievybės, susijusios su žemės ritmu, augmenija, metų laikais.
* Žemyna (Žemė Motina, Mirusiųjų Motina) žemės derlingumo deivė (paršiukas, kiaulė, kuilys). * Žemėpatis (Žemininkas) sodybos, ūkio ir gyvulių globėjas, Žemynos brolis ar vyras. * Lazdona lazdynų ir riešutų globėja. * Puškaitis kaukų globėjas. * Kaukas požeminė butybė. Kaukolės didumo, buožgalvių išvaizdos, neša skalsą, daiginantis javus. * Vaisgamta (Vaižgantas) linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis dievas, susijęs su augmenijos atsinaujinimu. * Javinė (Javinis), Jievaras, Dirvolika, Nuogalius, Plonis javų dvasia.
| |
|