7 kursas: Egzamino medžiaga

Romėnų mitologiją - Senovės Romos žmonių religiniai tikėjimai ir praktikos. Ją galima dalinti į dvi dalis, iš kurių viena yra vėlesnė ir grindžiama literatūriniais kūriniais, tiesiogiai perimtais iš graikų, kita – ankstesnė, kuri gerokai skyrėsi nuo graikų mitologijos. Vėlesni dievai buvo graikų dievų atititikmenys.

Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas. Vyriausias panteono dievas, Romos imperijos globėjas. Jupiterio atitikmuo graikų mitologijoje – Dzeusas. Daugiausia vadinamas Jupiteriu Optimu Maksimu (Jupiter Optimus Maximus), kas reiškia Jupiteris aukščiausias ir didingiausias. Jupiteris buvo viršiausias archaiškos triados dievas, kurią taip pat sudarė Marsas ir Kvirinas.

Romėnų mitologijoje Junona – Jupiterio žmona, dievų motina ir karalienė. Ji buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu. Graikų mitologijoje Junonos atitikmuo – deivė Hera, Dzeuso žmona. Junonos kultas paplito Romai užvaldžius Italiją. Junona, Jupiteris ir Minerva sudarė vad. Kapitolijaus triadą, kuriai buvo skirta šventykla Kapitolijuje.

Minerva romėnų mitologijoje – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Minervą atitinka graikų deivė Atėnė. Romoje Minerva greta Jupiterio ir Junonos garbinama kaip viena iš miesto dievybių triados Kapitolyje.

Apolonas – saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas. Žinomas kaip dievas pranašautojas ir gydytojas. Graikų ir romėnų mitologijoje vardai vienodi. Apolonas - Jupiterio ir Latonos sūnus. Junona, sužinojusi, jog Latona laukiasi Jupiterio vaiko, uždraudė Latonai gimdyti žemyne ir išsiuntė į Delo salą.

Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jupiterio ir Latonos duktė, Apolono sesuo. Gimė Delo saloje. Atitinka graikų Artemidę. Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių. Ji sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu.

Romėnų mitologijoje Venera (lot. Venus) – meilės, aistros ir sodų dievė. Amūro (Kupidono) motina. Identifikuojama su graikų Afrodite, etruskų Turane, egiptiečių Izide, finikiečių Astarte, babiloniečių ir asirų Ištara.

Romėnų mitologijoje Marsas – karo dievas, Junonos ir Jupiterio sūnus. Identifikuojamas su graikų dievu Arėju. Pagrindinė Marso šventykla buvo Kapitolijuje, kurią dalinosi su Jupiteriu ir Kvirinu.

Neptūnas – vyriausias jūrų dievas. Jis taip pat yra žemės drebėjimų ir arklių dievas.

Romėnų mitologijoje Cerera – derlingumo deivė. Graikų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Demetra.

Romėnų mitologijoje Vulkanas – Jupiterio ir Junonos sūnus. Jis buvo ugnies, ugnikalnių, geležies ir kalvystės dievas. Vulkano atitikmuo graikų mitologijoje dievas Hefaistas.

Romėnų mitologijoje Merkurijus – prekybos, iškalbos, keliautojų, komercijos ir pelno dievas, Majos sūnus. Jis taip pat buvo sielų palydovas į mirusiųjų šalį, dievų pasiuntinys ir tarnas, menų bei amatų globėjas, magijos ir astrologijos žinovas. Identifikuojamas su graikų dievu Hermiu.

Romėnų mitologijoje Vesta – miesto bendruomenės, namų ir šeimos dievė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.